prikaistuvas

prikaistùvas sm. (2) žr. prikaistuvis: 1. Prikaistùvas su dvim ausim, kurį prikaičia prie ugnies J. Prikaistùvas vandens del mazginio indų, šaukštų J. Paskui ją ėjo Katrė su verdančiu prikaistuvu LzP. Barbikė du prikaistuvu ir keptuvę išmetė už lango Žem. 2. Skr.